rasti

1 ràsti, rañda, rãdo tr. 1. SD172, H, R, K ieškant aptikti, užeiti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Paveizdėk, ir rasì Grv. Dabar eisme pažiūrėt, gal da ràsme Erž. Ilgai anie ieškojo jo ir visa negalėjo ràsti Lz. Kur anlįs, ir ràst negalėsi Nmč. Nusigandau, graibaus degtukų – neberandù Mšk. Nušluostyk! – Nu, nušluostysiu – nerandu kuoj! Lp. Užlipk ant gryčios – gal rasì kokių lašinių Kp. Kad jau radaĩ vieną baravyką, ieškok i daugiau Švd. Greitums kojums plačiai párbėk, vis kur ne ràstum [grybų] Erž. Da rastái kokį grybą Vrn. Aš nueitau [grybauti] – laimės nerandù Žln. Žmonys, užsidegę liktarnę, išieškojo visą tvartuką, bet nieko niekur nerado LTR(Grk). Nešk į pirtį [mėsą], sudėk, ka neràstų tik gaspadorius Mšk. Anys atejo keturiuos, davė, davė (smarkiai ieškojo) ir nerãdo Dgč. Norėk užsimušęs kur rast kokį akmenėlį ir invaryt karvei kuolą – jokiu būdu niekur nerasì! LKT231(Ktv). Arklių nerañda OG319. Paeglynin nueik ir rasì arklius Bgs. Kaip nuvažiuostat, i rastàt Kz. Kad paieškočiąs, tai gal da ir ràsčiąs kokią vieną LKKVII191(Krs). Daba padedu daiktą i nebrandu Lkv. Veizdi, kad rastái paukštukus Kb. Balandžiams nebėr kur randa sėklų ir grūdų J.Jabl. Geriau ant klėties dėti dalgį – kožnas randi Erž. Du beržioku radaũ sausus Mlk. Tik už kiek laiko rado baloj jo čebatus LTR(Slk). Tu esi rastinys, mas tave rãdom an kelio Lk. Kad i malkagalį ràsčia kokį [gintis nuo užpuolikų] Dglš. Sumesi žolėj – vėl neberasì Km. Antros tokios mažai teràsyt (*terasi+ti) Lkv. Kapeikas rasuot (*rasuo+ti) Kv. Višta kasa, kad rastų, taip ir žmogus dirbi – nori uždirbt Ut. Po lauką kasė i daskasė – i rãdo cielą vežimą grašių LKKII216(Lz). Ka rūsius kasa žmonys, kaulų rañda Erž. I daba tuose žvyrkalniuose galvų čia rañdag' LKT247(Rd). Ka jauna buvau, radáu dideliausį puodą, pilną cidabrinių piningų Lpl. Biškį brūkšterėjo ir rãdo aukso Dgč. Sako, anie rãdę aukso, cidabro Všv. Ir parodė auksinį pinigą, rastą prilipus prie saiko apačios J.Balč. Randu kai sapne (netikėtai) B. Rado dvare lovį, kur mušdavo žmones su dagiliais Šln. Rado pusę maišo obuolių Rmš. Kartą važiavo žmogus keliu ir rado kieno išgaišintą avelę LTR(Slk). Gerai sodnas, pamatyste, kai rastè ràste obelėlę (nepastebimai užaugs) Pbr. Katras mano dukterį rastų, tai tas bus mano žentas BsPII255. Ragana rãdo šitą vaiką lopšy (ps.) Mlk. Siųsiu savo seserelę ankstie [v]andinelio, bene rasai padkavelę kelė[je] bespindančią D12. Parein močiutė, parein širdelė, žiedo neradus nei vainikėlio Niem7. Ieškokiat ir rasite Mž102. Eikiat patys ir rinkiat šiaudus, kur radę, o jūsų darbas nebus pamažintas BB2Moz5,11. Ir anys keliavo tris dienas pūstynėje, vandinio nerasdami BB2Moz15,22. Ir kad jo nerado, sugrįžo Jeruzalėn, ieškodami jo Ch¹Luk2,45. ^ Kas ieško, tas randa Ds. Nesidžiauk radęs, neverk pametęs J. Rãdęs neprasdžiuk, o išgaišenęs neišsigąsk Švnč. Kad pasakė – nei ràsti, nei pamesti Pkr. Kur radai, ten ir padėk J.Jabl. Geriau su protingu pametus, ne su kvailu rãdus Klvr. Su juo rasti – tai geriau pamesti LTR(Trg). Su tokiu nei ràsk, nei pamesk (negalima susitarti, susikalbėti) Trk. Su blogu nei rãdę, nei pametę Rod. Su šiuo nė radęs nepasidalysi VP43. Neieškok, ko nerãdęs Tršk. Paieškok teip kai duonos, tai rasì Pb. Juokiasi kaip geležėlę rãdęs Krs. Kas šunį karti nori, tas jam ir virvę randa LMD. Raston tarbon žuvys eina LMD(Brž). Radai kaip kirvį ažu suolo Užp. Neieškok to, ko rasti nenori VP32. Pinigai rasti – dar ne tavo PPr128. Radęs auksiną, nenumesk varioką LTR(Vdk). Akyse – rastas, už akių – mestas KrvP(Rs). Aš tave pekloj už devintų durelių rasiu LTR. Gerą i pakavotą randa LTR(Vdk). By tik daiktą radai, o vagis pats atsiras LTR(Šll). Aš tokio kely radęs neimčia J.Jabl. Ant kelio radęs neimčia (toks prastas) LTR(Jnš). Bėda žmogų pati randa LTR(Lp). Daugelis ieško, bet maža randa Km. Eisma miškan toliau, rasma medžių daugiau S.Dauk. Duok Dieve rasti, bet ne pamesti Sch78. Kaip padėjai, taip rasi LTR(Vrn). Giliau kasi, daugiau rasi LTR(Jnš). Prasta čia pieva – paleidus utėlę rasi (labai maža žolės) LKKXIII32(Grv). Būd[av]o, šimtą karvių išvaro – adatą rasì (nebelieka žolės) Švnč. | refl.: Mažu ràsis [dingusi skarelė] Db. 2. ieškant, rūpinantis gauti: O jei ràsu druskos, nusipirksuos Lkv. Rãdo daiktą vaikam Lietuvon Asv. Rand' (rask) gi tu kur [medaus nusipirkti]! Švnč. Jis visuomet randa darbo po namus rš. Tuoj jam rañda darbo Ėr. Ka žmogus keršyj[a], jis rañda ką i šnekėt Erž. Kad ieškočia, rasčià iš giminės ir pasodinčia [nuomininką] Alks. Aš visur nueitau, rastáu [kur gyventi] Kls. Biskį kad dar senesnį žmogų rãdus Kn. Tai ką, tu mane piemenį radai, kad teip su mani kalbi?! Sml. Kur čia žmogus geras ràstie? Aps. Rado už save durnesnį ir įmainė netinkamą arklį Jnš. Jis rañda draugų, su pinigais vaikščiodamas Rdš. Septyniolika sutkų ieškojom, kad kur rami vieta ràst Pls. Kožnas [kūlėjas] tur savo vietą ràsti (žinoti, kur kuriam reikia būti) Všv. Kai tamsta randi ką rašyt, tai ir rašai Ps. Ten labai sunku rasti gydytojo pagalba ir vaistai J.Jabl. Ieškojau, idant … kas mane palinksmintų, ir neradau DP550. | Išalkęs. Dienos ilga, o pavakarių prisėsti ne visada randa valandėlę V.Bub. Būdavo, ir laiko rañdam (ištaikome) PnmA. ^ Po puodu pasvožęs, pačios nerasi LTR(Ut). Su sava duona visur stalą rasi LTR(Kš). Kalbus kalbą, darbštus darbą randa LTR(Lbv). Šneka šneką rañda Gs. Žodis žodį rañda, kalba kalbą atveda Dkš. Viena ranka nūmeti, nė abim nerandi Lkv. Girtuosna rasì parėdko (su girtais negi susikalbėsi) | Dv. Kas garbės ieško, rasti negali, o kas neieško, ant kelio randa Grz. Susiprasi, bet čėso neberasi (nebeturėsi) Sln. Kad tu nerastai daikto po savim! (keik.) Arm. Iš manęs tu išeik ir eik, kur galą ràsi! LKT154(Krp). Ėjo be razumo ing ugnį ir smertį sau rado Tat. | refl. tr.: Palėpėse rasis prieglaudą žvirbliai J.Jabl. ║ gauti, pelnyti: Pasodini, randì: žemė gera Klt. Kaimynas gerai rañda medaus skryneliniuose aviliuose Lkm. Visko radai [, papjovęs paršą]: ir lašinio, ir tauko, ir raumens Krš. Insitaisiau bičių, radaũ tėvo da palikta – keturi kelmai buvo LKT204 (Kt). ^ Ką duosi, tą rasi Ėr. Ką pirma mesi, tą paskiau rasi LTR(Vrn). Vasarą dirbęs, žiemą rasi LTR(Zp). Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi Vlkj. Rasi, kai dirbt paprasi LTR(Trg). Kame ans rãdęs, kame nerãdęs, viską parneša Trk. Gerai darysi – sau ràsi, blogai darysi – sau ràsi Jrb. Kaip dirbi, taip randì Lkv. Sako, kas taip daro, ràs ant galo Skr. Numirė senelė, rãdo savo PnmA. Ką čia uždirbi, tą ten tebrasi LTR(Šts). Tebrasi aname sviete viską, kad muni skriaudi Šts. ║ patirti: Nors tarp žmonių neras širdies, bet nemylėt jų nemokės Mair. Nejaugi tiesa, kad jo vėlė neranda ramybės? V.Krėv. Su tais gyvoliais prakeikimas, atilsio neràsi Erž. Tada rasti (= rasit) atilsį dūšioms jūsų VlnE147. Duok man malonės rasti OsG152. ║ pagalvojus parinkti, pritaikyti: Ràsti išeitį iš keblios padėties DŽ¹. Poetė randa priemonių herojaus vaizdui sužmoginti rš. Kokią randì (atsimeni) giesmę, tą ir giedi Rod. Jaunoji Balsienė graži, ir meili, ir kukli, su žmogum moka apsieiti, kiekvienam tinkamą žodį rasti V.Myk-Put. Tik ji viena mokėjo suprasti vyrą ir rasti žodžių jam suraminti J.Avyž. Jūs, šviesiausias pone, visados rasdavote priežasčių išsisukti iš jums pavedamų įsakymų V.Myk-Put. Sutriko Kreivėnas, nerado žodžių V.Bub. Nagi čia dabar! Radai apie ką kalbėti! rš. Rado iš ko krizenti rš. Šie duomenys padėjo rasti atsakymą į aktualius auklėjimo klausimus rš. Sueinam gražiai, o ana rañda kap pasbart Lz. Rãdot iš ko juoktis – iš nesveiko žmogaus! Ut. Ir nerado, ką jam turėtų padaryti VlnE101. Daba nerandù pasakyt Žg. Aš kalbos ràsiu (turėsiu) Grž. Jis su visais kalbą rañda Mrj. O mergaitės kitą kalbą rado su seneliu rš. Prastas vadovas, kuris su žmonėm neranda kalbos rš. Barvainis jau nemokėjo rasti su žmona bendros kalbos (vienas kitą suprasti) rš. | Anos (lakštingalos) varo punktais i visokių balsų randa (parenka) Yl. 3. tr. užtikti, sutikti, pamatyti, išvysti: Paėjėjo į pakraštį ir rãdo šulinėlį Žln. Vieną lietingą vakarą, vėlai grįžusi namo, gryčiukėje rado Sakalą V.Bub. Ryte nubudęs rado ant kėdės atlošo išlygintas kelnes, švarius baltinius J.Avyž. Ryto atsikėlė ir išejo až vartų. Te jau rado pulkelį žmonių LTR(Dkk). Dabar tik seną rasì [namie], jaunesni tai visi an lauko LKT224(Gg). Daugiau nieko nerasì, kas moka lietuviškai Nmč. Tokie darbininkai reta rasti J.Jabl. Labai retai kur našlį ràsi, daugiau našlės i našlės Jd. Aš jau draugų nerandù (visi seniai išmirę) Lkč. Aš kai atejau, tai jos jau neradaũ Mlk. Po keleto metų nerasi jaunuolio, nebaigusio vidurinės mokyklos sp. Daba mažai ràsi, kas dėv klumpius Tl. Rañd' [i](rask) tu tokį dabar biedną! Dglš. Tokio vyro kaip anas tai reta rast Trgn. Vieną viščiuką rãdo bulvėse užmuštą į kuprą Jrb. Kai tik raganos nuejo, ana atbėgo padabot savo vaiko ir rado lopšy tik krūvą kaulų LTR(Slk). Pula į tą samavorą, bene ràs kokios gyvybės, anglies Varn. Kad apsižanijau, nė bulbių čia neradáu, i vis tiek gerai buvo Lpl. Viralo randù, pavalgau Ut. Ogi ką veiktumbim, kad, kuočės peršalę smarkiai, užkakalės šiltos neràstumbim pasislėpti K.Donel. Kai gyvatę randì, reikia sakyt: negyva, – nekliudis! Dgč. Rañda šuva [ežį] ir neima Šlčn. Rãdoma kiškį kilposa gulėdamą (gulintį) LKKXI227(Trak). Skubinaus aš joti per lygus laukelius, kad rasčia mergužėlę aukštajam svirnely (d.) Imb. Tebrasu tėtušį, tebrasu motušę, tik nebrasu vainikelio ant gelsvųjų kaselių (d.) Klk. K. Būgos korespondencijoje prof. J. Endzelynui randame pastabų apie baltų protėvynę LKI364. Anas (vaikas) pats kelią rañda, kai užauga Grv. Išars kelius, užsės rugius – nerasi kelelio pas močiutę JV1011. Aš buvau už našlelio, vaikus jau radaũ Vlk. Devynių metų [vyro mergaitę] radáu Pb. Užaugęs radaũ žibalą (žibalas jau buvo pradėtas vartoti) Ėr. Kiti parvažiuoja – nerañda namų Rm. Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę A.Baran. Radau radau bajorėlį ganantį žirgelį J.Jabl. Priejau ežerelį, čystą vandenelį, randu, randu bernuželį žirgelius begirdant StnD18. Rado juos bemiegančius VlnE190. Nevažiuokie, seserėle, per aukštus kalnelius, ba tę rasì, lelijėle, didelius vargelius DrskD150. Tai labai šaunias mošeles radau, tai labai rūsčią anytą gavau StnD50. Ne momą rasì nuejęs, nepaglostis Ut. Rado jį bažnyčioj besėdintį viduj daktarų, klausantį ir klausiantį jų SPII96. Teip man bus: randąsis mane užmuš mane BB1Moz4,14. ^ Ant galo liežuvio viską rasi LTR(Mrj). Kas rastų genio vaikus, kad jie neklegėtų LTR(Mrj). Nerasi tokio šuns, katras lazą bučiuotų LTR(Vdk). Vienu galu lazdos nerasì Ds. Čia visko rasì, tik tėvo su močia nerasì Ds. Ràs, tai bus rãsta Dglš. Neieškok kvailių su žiburiu, rasi it patamsy LTR(Lbv). Siūlą radus, ir kamuolys nepabėgs LTR(Vdk). Apie vartus jodinėji ir nerandi vartų LTR(Grk). Tegu ji būt atėjus, būt durų nerãdus (būtų nespėjusi išbėgti pro duris) Skr. Srėbk sriubą, žuvį gale rasi S.Dauk. Ar daug radai žuvų be ašakų, mėsos be kaulų, o žmonių be vargų? KrvP(Ds). Gero beieškodamas, piktą rasi Prk. Mokslo galo nerasi LTR. Kas ko ieško, tas to rañda Mlk. Kur eini, ten ir vargą randi LTR(Aln). Eik skersai išilgai – miltų kalnų nerasi LTR(Jz). Nerasi peklos be smalos, o dvaro be šunies Žem. Kur žmogus esi, ten save rasi LTR(Plt). Pramušiau ledą – radau sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą (kiaušinis) LTR(Graž). ║ aptikti kokią būklę, susidurti su kokia būkle: Noriu, kad atvažiuotau ir rastáu, kad tavo pirkia būt graži LKKIX209(Dv). Miegojau gal apie devynias valandas, nes atbudęs radau visai šviesu J.Balč. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč. Kai perskaičiau gromatėlę, randù mirus motinėlę (d.) Rm. Rado sūnų užgimus LB320. Jau radau ir aš išvažiuota J.Jabl. Rado – palaikiai [batai] numesta, naujais apsiauta ir išeita Ktk. Naktį būt rãsta negyvà [karvė] Erž. O kai aš jojau per lygius laukus, radau rugelius jau nunokusius LTR(Vs). Nerasim geriau, kaip namie Ds. Kaip aš tę rasiu, kaip aš paprasiu JV603. Nemanyk, sesute, kad geriau rasi, kai žalias rūteles nuo galvos mesi LTR(Grv). Palieku valgant – rasiù barantis Skdt. Kaip rãdom, teip paliksim (kokia tvarka mums užgimus buvo, tokios ir laikykimės) Ėr. 4. R55, DŽ nustatyti, konstatuoti: Par žemuogę nerandù skanesnės uogos Šv. Rãdo [metų vaikas], ka barboras (rabarbaras) rūgštus, i grauža Krš. Jis rãdo, kad man lūžęs kaulas Rm. Kepė jus (juos) ant anglimis ir valgė vaipydamos, matyti, neskanius rado M.Valanč. Susipažinęs su tuo baldytoju ir radęs jį gana mielą esant žmogelį J.Jabl. O lapė nutvėrė vištą ir radusi, kad jos mėsa gardi, nepatingėjo dar susimedžioti gaidžiuką J.Balč. Pagaliau jis neiškentė, užsivilko tuos drabužius ir baisiai nustebo radęs, kad jam tinka, lyg pačiam būtų siūti J.Balč. Visame est teisus rastas Mž262. Pilotas, radęs [Kristų] nekaltą, siuntė jį prieg Herodo Mž442. 5. refl. kilti, susidaryti: Ir kaip anas radõs – anei sopėjo, anei sopa Šlčn. Radõs votis LKKIX210(Dv). Ans papasako[ja], kaip tas kalnas y[ra] rãdęsys Vgr. Nuo to skiepyjimo vandens ant smegenų rañdase Jrb. Visą žiemą an ledo rañdas ir rañdas vanduo Ob. Liga rãdosi iš peršalimo BŽ446. Pradės jau atšoliai ràsties Krš. Kai saulelė teka, rañdas ir šiltumas Kp. Pradėjo pamažėliu debesys rastis prš. Žiema randasi prš. Viesulas rãdos ant marių CII529. Vėjas rãdos K. Pradeda aušti – pradeda diena ràsties Klp. Jau saulelė leidosi, vakarėlis radosi, dar mūsų brolelis tėvelio dvarely JD1098. Pasilik su mumdviem, nes vakaras jau randasi BbLuk24,29. Tyla rados danguj apie pusę adynos CII561. Tada stojosi (radosi) didi tamsybė po visą Egiptų žemę BB2Moz10,22. Ugnis rasis ir sugriebs erškėčius ir sudegins BB2Moz22,6. Po vainai radõs koloradas Pls. Šlapime rados kraujas Rš. Kai dideli skrudėlynai, tai te rañdas tokis vaškas geltonas JnšM. Daba ir ano jau rañdantys plaukų žilų Lkv. Lašinių rañdas an pilvo Krš. Sensta jau: plinka i pilviukas rañdas Krš. Jau merga, jau an rūbų rãdos (pradėjo sirgti mėnesinėmis) Rod. Terandas! – taip pradžioj tarei [, kurdamas visatą] Ns1832,6. Tesiranda šviesa! rš. Radosi naujas karalius Egipte BB2Moz1,8. Idant … žinotų šį bernelį … iš tos giminės gimusį ir ant svieto radusįsi BPI132. Radose brangumas (viršuje badai) žemėje BB1Moz26,1. Iš velino pavydėjimo radosi smertis BPII410. Šitai randasi nuog pono, todėlei mes nieko negalim pryš tave kalbėti BB1Moz24,50. Tada radose kalbesys tarp brolių BPI411. Skunda buvo ant jo radusys CII823. Rados didis sumišimas ir ermideris M.Valanč. Vaidai ir barnys, želėk Dieve, tankiai gana randasi dėl kitų niekų K.Donel¹. Žinau ant tų (knygelių) daugi sūdžių rasiančiųsi MTXX. ^ Kap gaila stojos, ir verkimas radõs Mrc. Kap gaila stojos, [raudos] žodžiai radõs Žrm. ║ refl. imti dygti, augti: Uodegikės toms vištikėms ėmė ràsties Krš. Jau jam randasi barzda Lnkv. Ant dirvų pradeda rastis žolelė Jnš. Sėjau ir aš, kur ne kur rãdos dobilas į kelintus metus Vdžg. In pūdymo jau radusỹs žolės – možna gint karves Arm. Uosio [lapai] paskiausia krenta, paskiausia rañdas Knv. Po lietui ràsis grybai KzR. Baravykai daugiausia pievose po ąžuolais rañdas LKT227(Rmš). [Grybas] radusỹs lapkričio mėnesį Mrc. Tada jau grūdas auga, grūdai rañdas Šlčn. Kap rañdas uogos, tai ji pinigų padaro Drsk. ║ refl. pasidaryti, išsirutulioti: Radõs pleiskanų galvoj LKT356(Šumskas). Iš tos akelės kirmėlaitė rañdas Grv. Iš tų padaigslių randas plunksnos Rz. Radõs viršuj rožė Vlk. Iš tų pūpėlių (spurgų) lapeliai rañdas Rz. Kitas sako, ka iš tų žiogų tie svirpliai randas Yl. Bei aš tatai įmečiau ugnina, bei iš to radose tas veršis BB2Moz32,24. ║ refl. pasirodyti apyvartoje: Pasku pradėjo ràsties gelžinės [šakės] Vž. Radõs geležiniai plūgai Dsn. Man augant, pradėjo mašinos ràsties Lc. Kiek tų kningų rañdas – surašo svietas Rdn. Kaip tos skarelės rãdos, ir nusipirkau Jnš. ║ refl. pradėti egzistuoti, susikurti, įsisteigti: Paskui jau radõs i mokyklos Ad. Jau dauges kap trys šimtai metų, Zervyna kap radõs Mrc. 6. pasitaikyti, būti: Panai Jadvygai seniai laikas tekėti, o kame rasi geresnę partiją už Survilą? V.Myk-Put. | refl.: Kokio ana nor, tokis nesrañda Dv. Bernas rãdos, ir nutekėjau Šlčn. Tėvelis man skyrė tris šimtus, nesirado, kad kas imtų (d.) Krs. Rados vienas iš tų trijų prie vainiko plaukti KlvD40. Būt žmonių radusỹs [bičių spiečiui susemti] Ad. Kupčiai radõs namui pirkt Dglš. Kad rastųs kupčius, tai parduotum arklį Arm. Ràstųs koks pamanomas numukas – nupirktųs Krš. Ka jau ir motriškų rañdas gerančių Rdn. Jeigu kada nors labai prireiks, na tai tada dėl to rasis ir liudytojai V.Piet. Tikrai, ar rasis kas toks gyvas, kuris negirtų ir negintų savo gimimo vietos? J.Balč. Rods ir tarp lietuvninkų tūls rañdasi kiaulė K.Donel. Nesirado nė vienas, kursai atgrįžtų ir duotų Dievui garbę VlnE100. Rasdavos tokių daug, kurie ižtisas keturias dešimtis dienų gavėdavo DP5. Ant galo rados truputis žemės geros ir terp žydų SPI344. Darbas radõs, ir ana stojos darbuit LKT397(Asv). ^ Durniaus i vagies pirkti nereika – rañdas iš tų pačių [žmonių] Krš. 7. refl. Lz gimti: Rãdos vaikas Ad. Pabuvo metus kitus – radõs pačios bernaitis vaikelis Pls. Ten aš radaũs ir augau Vv. Aš tę jau radaũsi Eiš. Laimingas, kuris nesirãdo šioj minutėj (ps.) Ūd. Iš kur anas pas mus radusỹs tokis razumnas! Arm. Tokis mažiukas veršiukas radõs LKKI91. Jei laukas arklys rañdas, tai retai jis kada išvirsta [kitokiu] Lp. ^ Kokis vilkas radõs, tokis ir gaiš Lp. ║ veistis: Dabar kai balų mažiau, tai ir gyvačių mažiau rañdas Krk. Lepšės saulės gavo ir genda – kirmėlių rañdas Vb. 8. refl. ateiti, atvykti: Kada radaĩs iš Kauno? Lp. Iš kur tamista čia radaĩsi? Mrp. Tada radosì tokis ponas LKKIX210(Dv). Nunešė tą audimą i nerãdos Grdž. Ka i pempių vis mažiau rañdas (atskrenda) Grd. ║ refl. grįžti: Po metų laiškas atgal radosi rš. | Rados [užkritęs] žadas, ir parvežė kunigą Šts. 9. refl. pakliūti, atsidurti: Kur tu čia radaĩs vakaran (vakare) Rod. Kur čia radotė̃s Dainavon? Eiš. 10. refl. tapti, darytis: Radosi drėgna, šalta J.Balč. Pradėjo šaltyn ràstis Prk. A jau rãdos karšta? Brs. Tokie laikai rãdos – visi lygi Krš. Tokios tamsios dienos pradėjo ràsties Slnt. Sunkiaus alsuot man rañdas Prk. Širdie sunkiai rãdos Žr. Silpnesni žmonys pradėjo ràsties: serga labai Krš. Širdis nebgera ràsties ims, valerijonų gers Lk. Jau pradėjo anam baugu ràsties, ka į tokias negeras vietas papuolė Všv. Jau pradėjo tvarka ràsties Kal. Didesnis [vaikas] pradėjo ràsties, i nebgal beužmigdyti Krš. Jis taip panoro miego, net jam silpna radosi Jnš. Kaip tavo mergelkos pradės panos ràsties, pradės švarinties, šluoties Krš. Pasėdėjęs ant kūliu, sustipęs rasys Šts. Po kiekvieno stiklo radosi vis gyvesnės, triukšmingesnės kalbos rš. Rados taip linksma ir lengva, kad norėjau šūkauti ir dainuoti J.Bil. Be tavęs, berneli, ilgas laikas rados, kad tavęs nematau D92. Kaip nuejau už bernelio, radaũs juodbruvėlė JD244. Marčios tavę nebekęs, broliai slūžytų varys, rasíes pasenėjus, gailėsies netekėjus (d.) Sl. Teip daili dabar rãdos Slnt. Kas kartą ta kelionė rados pavojesne S.Dauk. Dideliai mažame aulė[je] bitės randas nedarbios Nz. Jis ir vėl rados sunkus J.Jabl. Tėvas … rãdos linksmesnis BM304(Pvn). Pikčiausis žmogus, dovanas gavęs, lėtesniu randas LMD. 11. refl. nutikti, atsitikti: Kas berados, kad nelyna? Nt. Kas katėms rãdos, ka namo nepareina? Krš. Kas rãdos [laikrodžiui], ka neita? Šv. Ė kas anam tatai rãdos, ka pradėjo raišti? KlvrŽ. Na kas, maželi, rados, kas, kad verki? Plt. Klausė matušė, kas tau rados, vaikas mano, ko rėki? M.Valanč. Jei kas rasis nelaimelė, nesišauk pri manęs, aš išjosiu į vainelę, nepaginsi manęs (d.) Šts. Tu man pasakyk, kas tarp mudviejų rados? LzP. 12. atsilyginti, susitarti: Kiek tau mokėt? – A, tai ràsim Lp. | refl.: Palauk, ryto[j] ràsimės Bgt. Dėkui, kad paklauseĩ, rasimės kada nors Nmn. Duok viską kartu, o mes patys rasmė̃s (pasidalysime, atsiskaičiuosime) Lel. 13. refl. Antš vešlėti, tvirtėti. 14. refl. sektis: Kaip berañdas? Šts. ×15. (sl.) refl. būti (kame): Gaila tik, kad negalima buvo perspausdint čionais ir tas pasakas, kurios Ivinskio kalendoriuose randasi BsPII3. Žinodamas tada, kur Christus gali rastis, tenai ir ieškok SPI207. Dideliame pažeminime randamėsi Tat.

◊ kamè ràsi

1. kur ten bus, visiškai nėra: Musų pas jumis nėra. – Ne, kame rasi: trobo[je] neverdam KlvrŽ.

2. kas gali būti geriau: Kame rasi, kaip basam Als.

kiaũlę ràsti pasigerti: Itas jau kiaũlę rãdo – tep sako, kap ažvysta girtą LKKXIII127(Grv).

pýpliauogių ràsti Kt sušalti.

[nė] su balanà neràstum Trgn visiškai nėra.

tiek besiràsti (tesiràsti, teràsti) prastai pabūti: Pamatysiu daugiau besiuvant, mašiną su kirviu sukaposiu, ir tau pačiai tiek berasis Žem. Apsivilkusiam tiek besiranda, o dabar pusnuogis, basas… LzP. Ir žmona dirba, ir anie patys dirba – i tíek terañda (vos verčiasi) Pp. Ilsuos i nepasiilsu – tíek mun terañdas (tiek to gerumo) Krš. Žinai, ligonį turi priveizėti: nepriveizėsi, tíek teràsias (pablogės) Krš. Tíek terañdas (visaip esti) su devyniais vaikais Grd.

viẽtos (dáikto) neràsti blaškytis sielvartaujant, kankinantis; labai nerimauti: Aš vietos sau nerandu. Aš nujaučiu nelaimę J.Gruš. Uršulytė šaukė ir šaukė [iš skausmo], neberasdama sau vietos J.Balt. Kai teip atsitiko, tai ir aš nebegaliu ràsti viẽtos Krš. Aš visas čysta drebu kap apušė ir nerandù niekur dáikto LKKII225(Lz).

\ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti